SPALVŲ POVEIKIS

ŽALIA

Kuo daugiau vešlios žalumos sode — tuo sodas turi didesnį atkūriamąjį poveikį.

Mūsų smegenys žalią spalvą atpažįsta lengviausiai, tam nereikia papildomo darbo. Dėl to — žalioje aplinkoje mūsų smegenys gali tiesiog ilsėtis.

Gydytoja Esther Sternberg, tyrinėjanti gydomųjų erdvių savybes, žalią spalvą vadina „natūraliu mūsų smegenų režimu“. (angl. The default mode of our brains).

1984 m. Roger Ulrich tyrė kaip greitai pacientai atsigauna po tulžies pūslės operacijos. Nustatyta, jog pacientai, kurie gydėsi palatose su vaizdu į medžius gijo geriau ir greičiau nei tie pacientai, kurie per langą matė plytų sieną. pastariesimes reikėjo ir daugiau nuskausminamųjų.

Kitos R.Ulrich tyrimų išvados: Vien žiūrėjimas į žalio kraštovaizdžio nuotraukas gali sumažinti pulso dažnį bei pagerinti bendrą savijautą. Vaikams turintiems dėmėsio sutrikimų reguliarus laiko leidimas gausiai žalios gamtos apsuptyje padeda nurimti ir geriau susikaupti.

Taigi, žalia spalva mus ramina bei gerina bendrą savijauta savaime. Dėl to, sveikatingumo soduose kuriame dizainą, kuriame žalumos būtų ne mažesniu santykiu nei 7:3.

BALTA

Balta spalva atrodo BESPALVĖ. Tačiau IŠ TIESŲ balta spalva yra visŲ SPALVŲ VISUMA.

1666 M. Fizikas Isaac Newto pirmasis atrado, jog balta šviesa savyje talpina ištisą spalvų spektrą — vaivorykštę. IKI TOL, BALTA/SAULĖS ŠVIESA BUVO LAIKOMA DIEVO SIŲSTA BEI SUNKIAI PRIPAŽĮSTAMA, JOG ŠVIESA YRA FIZIKINIS REIŠKINYS, O BALTA YRA VISŲ SPALVŲ VISUMA.

Balta spalva taip pat turi platų spektrą kultūrinių reikšmių. Daugelyje kultūrų balta spalva yra dievybės, taikos, tyrumo, nekaltumo, švaros, ramybės ir saugumo simbolis.

Balta daugiausia siejama su teigiamomis reikšmėmis tikėtina dėl to, jog evoliuciškai šviesus dienos metas asocijuojasi su saugumu, o naktis su tamsa ir joje slypinčiais pavojais.

Viena gražiausių idėjų panaudoti baltą spalvą sode — kuriant mėnulio sodą. Tokį sodą sudaro naktį žydintys augalai, o dauguma jų, būtent baltos spalvos! Esant giedrai nakčiai, šviečiant mėnuliui, balti žiedai išryškėja ir taip pritraukia taip reikalingus įvairius naktinius vabzdžius apdulkintojus.

Sveikatingumo soduose rekomenduojama rinktis vaismedžius, nokinančius baltos spalvos uogas. Žaliame fone balta spalva itin išryškėja ir taip pritraukia paukščius ieškančius maisto.

Pasistiprinę sparnuočiai gali mus apdovanoti maloniomis giesmėmis, kurios turi raminantį poveikį ir dėl to yra labai laukiama bei svarbi sveikatingumo sodų dalis.

GELTONA ORANŽINĖ

Gamtoje oranžinė ir geltona nėra tik spalvos.

Augalai gamina pigmentą, kurio dėka pritraukia įvairius gyvūnus — apdulkinančius žiedus bei išnešiojančius sėklas.

Karotenoidas — labiausiai paplitęs (po žalios spalvos) pigmentas, kurio išskirtinimumas ne tik geltona-oranžinė-raudona spalva, bet ir antioksidantinės bei kitos mūsų sveikai mitybai svarbios savybės.

Kodėl tiek daug oranžinės ir geltonos spalvos rudenį? Vasarą medžių lapai gamina tiek daug chlorofilo (žalio pigmento), jog užmaskuoja oranžinius ir geltonus atspalvius. Orams vėstant, chlorofilas nyksta, tad išryškėja rudeniškos spalvos.

Ginkmedis — Vienas seniausių bei atspariausių klimato kaitai medžių kiekvieną rudenį stebina sinchronizuotu lapų metimu. Lapus gali numesti (priklausomai nuo medžio dydžio) per kelias valandas ar kelias dienas, nuklodamas žemę auksiniu kilimu.

Terapiniuose soduose, skirtuose vaikų gydymui, kuriamos oranžinės ir geltonos augalų zonos aktyvina energiją bei greitą mąstymą.

Oranžinė spalva taip pat skatina bendravimą bei kelia apetitą, todėl gali būti aktualu valgymo zoną lauke apsodinti oranžinių atspalvių augalais.

MĖLYNA VIOLETINĖ PURPURINĖ

Mėlyna, purpurinė, alyvinė spalvos sode — kuria raminantį poveikį.

Tai gali būti susiję ne tik dėl fizinių mėlynos spalvos savybių, bet ir dėl mūsų smegenis raminančių gamtos asociacijų — pavyzdžiui, jūra, ežeras, upė, dangus.

XX a. pradžios spalvų terapeutė S.G. Sander mėlynos spalvos terapiją „išrašydavo“ kaip raminamuosius vaistus, patiriantiems įtampą, nerimą bei nervų ligomis sergantiems pacientams.

Amerikiečių psichologas robert gerard savo daktaro disertacijoje teigia, jog mėlyna spalva mažina kraujo spaudimą.

Mėlyna spalva slopina apetitą. To priežastis gali būti tai, jog mėlynos spalvos maistas gamtoje yra itin retas, todėl mūsų smegenims nekelia apetitą skatinančių asociacijų. O kaip mėlynės ar šilauogės? Iš tiesų jų spalva — purpurinė.

Mėlynos spalvos pigmentą turinčių gyvūnų yra vos keletas, pavyzdžiui, Olivewings drugelis. O The blue diadem dugelis yra mėlynas ne dėl pigmento, tačiau dėl savo sparnų struktūros, kuri tik atspindi mėlyną šviesą. Tai galima pagrįsti tuo, jog gamtai yra lengviau pagaminti molekules atspindinčias mėlyną šviesą, nei patį mėlyną pigmentą.

Žvelgiant į paukščių pasaulį, iš tiesų nėra nei vieno paukščio turinčio mėlyną pigmentą. Mėlyni paukščiai yra mėlyni dėl savo plunksnų struktūros, kuri tik atspindi mėlyną spalvą.

RAUDONA

Raudona spalva aktyvina ir stimuliuoja smegenis. Tačiau buvimas raudonoje aplinkoje turėtų būti saikingas, kadangi raudona yra intensyvi ir gali varginti (*Kalifornijos Stanislaus Universiteto duomenimis).

Moterys labiau skiria raudonus atspalvius. viena iš teorijų teigia, jog medžiotojų-rinkėjų laikais, moterys eidamos rinkti maisto turėjo greitai atpažinti tinkamus maisto šaltinius - ryškių spalvų vaiskrūmiai bei vaismedžiai simbolizavo apie laimikį, bet tuo pačiu perspėdavo apie nuodingus augalus *Hurlburt, A. & Ling, Y. Biological components of sex differences in color preference.

Raudonai žydinčių pelargonijų stebėjimas mažina stresą. Elektroencefalografo pagalba nustatyta, jog moterys, kurios gydėsi nuo patirto didelio streso, sveiko greičiau stebėdamos raudonai žydinčias pelargonijas. taip pat moterys pačios pasidalino, jog stebėjimas sukėlė teigiamas emocijas bei pagerino dėmesingumą (Eunhee Kim, PhD and Richard H. Mattson, PhD, 2002).